išpulti

išpùlti intr. 1. SD416, H, K iškristi: Išpuolė asla (galąstuvas) an žemės ir sutrūko LMD(Pns). Išsigando toj mergaitė, išpúolė viedrai iš rankų Žž. Lankas trūko, karzinka išpúolė an žemės, i kiaušiniai susgurino Vlk. Kai ėjo gult ir segėsi andaroką, grūdas išpuolė ant žemės LTR(Šn). Išmetu, duomi išpult R133. Pro langą išpúoliau Mrc. Išpulti iš vežimo B. Ir pasvyrav[o] laivelis, ir išpúolė mergelė (d.) Drsk. Pyliau pilną, gėriau visą ir išpuoliau iš žirgelio (d.) Ck. Nesistok rateliuose, žiūrėk, kaip išpulsi ir susikulsi Grž. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, nusisuko sprandelį JD879. Išpul̃s [kulka iš sugedusio kulkosvaidžio] – ir an žemę, išpul̃s – ir an žemę! Nmč. Ji atsirišo tą mazgutį, grūdai išpuolė (išbyrėjo) BsPIV66. Kūjučiai slidūs: kap pasemi rieškučiom, išpúola (išslysta) iš rankų Rdš. | Suknelė tokia didelė, kad aš iš jos baigiu išpùlt Mrj. ^ Kas tau, kad tu lyg iš medžio išpúolęs (sumenkęs, suvargęs)? Prn. Kad žinotum, kad iš medžio išpùlsi, tai in jį neliptum Mrj. Kas išpuolė, tai ir prapuolė Sln. Iš didelio neišpùlsi (geriau taisytis didesnį apsiavimą, drabužį negu per mažą) Plv. ║ prk. išsprūsti: Ìšpula tas žodis, ka jau esi įpratęs Ms. Nė nepajutau, kaip prastas žodis iš kalbos išpuolė Šts. Neverta dėti dabon, kas vaikui išpuola iš burnos rš. 2. iškristi (apie kritulius); atsirasti, susidaryti (apie šalną): Laukė, kol sniegas išpuolė Pls. O kap išpuolė šalta šalnelė, tai žalius lapelius nušaldė Aru23(Dv). 3. N išbirti, iškristi (apie dantis): Kai dantes išpúola, tada dratus vėl kala, lenkia – dantina Rdš. Išpúolė vienas dantys Krm. Išpúolė dantỹs akėčių Sem. 4. nukarti: Tie žandai išpúolę, smakras atsikišęs – negerai, kai dantų nėr Grl. 5. visiems išdvėsti: Išpúolė gyvoliai J. Išpúolo [vėžiai] gal nuo šitų trąšų Pb. ║ padvėsti, pastipti: Buvo karvyna menka, i ta išpuolė Tvr. Jo arklys atvestinis išpuolė Pšl. 6. įsimesti, prasidėti: Kirkščiuose išpúolė sopulys Eiš. 7. SD409, Q54 smarkiai išbėgti, išsprukti, išlėkti: Išpúolė šuo iš kiemo, kad nusitvėrė mane, vos atsigyniau! Vkš. Cinokienė, tekina išpuolusi pro mažąsias durikes, žvalgės Žem. Jie kaip išpuolė par duris, teip ir bėgo visi viena kupeta BsPII122. Marytė išpúolė, duris atsklendė Pc. Visi išpuolė iš gryčios Ėr. Ir išpuola tėvelis iš aukštos klėtelės (d.) Vlk. Mano žmona išpúolė – juk degam! Krg. Tie žaibo trenksmu išpúolė iš kambario Btg. Išpuolė kaip širšinai iš dravės Erž. Išpúolė iš krūmyno vilkas ir papjovė ano arklį BM397. Išpuolė ten iš kur angis, tą berniuką ingylė, ir tuo jis numirė BsPIV290. Išpúolė jie pry arklių, bet arklių jau nebebuvo BM267. Dūšia išpuolė kaip pro duris Šts. Ir išbėgau, ir išpúoliau iš seselių pulko JV548. | Idant mus įvestumbi tenai, iš kur pirmas rojaus tėvas išpuolė (turėjo greit pasitraukti) Mž304. Neišpùlsi su audeklu teip greitai (greitai neišausi) Šts. ║ išeiti (trumpą laiką): Valdiškas darbas – neišpùlsi kada nori Trš. Ar pypką gal užtraukti, išpúolęs lauka (išlipęs iš mašinos)? Tl. 8. išeiti iš kokios būsenos, būklės: Išpuolėt iš malonės CII691. Būtie išpuolus iš meilės tavo Tat. Saugokitės, idant ... neišpultumbite nuog tvirtybių jūsų Bt2Ptr3,17. Daug keikiu – kantrybė neneša, išpúolu iš kantrybės Igl. Vėl balta galva pirmoji priežastis buvo, idant anoji uola stipriausia ir akmuo tikėjimo mūsų ižpultų̃ iž savos galybės DP162. | Uždirbu neblogai, iš šimto rublių neišpúolu Mrj. 9. atlikti (pinigų, laiko ir pan.): Visiem davė, o man ir neišpúolo Trgn. Iš ko gi nuspirksi, kai neišpúola Sld. Jeigum neišpúola, tai gali nepirkt Jnšk. Jei išpuola tau pinigų, tai paskolink Grž. Vis to laiko neišpúola – reiktų nuvažiuoti Grž. Kai išpul̃s – atvažiuosiu Grž. Prilankyt prašyčiau, kai išpuls čėselis LTR(Brž). Klausyk, gal šiandien išpul̃s tau pieno? Jnš. ×10. (l. wypadać) tekti: Sunki dalis čia jums išpuolė rš. Būrė, mesdami akmenėlius arba kitus daiktus pagal santarvės, kad tas rūbelis būtų tam, kuriam išpuls burtai A.Baran. Liepos mėnesiui išpuola daugiausia saulėtų dienų rš. ║ priklausyti: Užmokėk jam tiek, kiek išpúola Alv. Už nuopelnus išpuolė jam didelė garbė rš. Šito žuvis man išpuola Dsn. ×11. (l. wypadać) priderėti, tikti ką daryti: Ne taip, sūnel, kalbi, kaip kalbėt išpuola A.Baran. Ar neišpuolė tau nutylėtie, kaipo mažesnei? Sz. Eik sau namo prie vaikų, ne liežuvį laidyk, kur tau neišpuola Žem. Tokius svečius išpùltų jau pavaišinti Vdžg. Vaikeli, taip neišpuõlna daryti Ll. Čia neìšpula dabar teip dirbti Trk. Kažin, ar išpúola nekviestiem nueiti? Grž. Valgant neišpuola rankų atremti į stalą rš. Tai tau išpúolė žinoti Up. Sėsk, mergele, į tą suolą, jau tau šiandien tep išpuola LTR(Plv).

išpúolančiai adv.: Neišpuolančiai pasakiau Šts. ║ būti tinkama, galima: Nieko n’išpuolė daryt tam kelmui, kaip tik nudegyt BsPIII51. Visas vištas užleisti ant peno neišpuola ir nėra reikalo rš.

×12. (l. wypadać) prireikti, prisieiti, tekti ką daryti: Išpula tankiai ilgose rudenės ir žiemos naktėse eiti gaspadoriams su ugne ing klėtį ir staldus Rp. Ypačiai būtų keblu, kam išpultų siųsti piningus TŽVI429. Po išėjimo iš Egipto išpuolė anims gyventi žemėje Chanaan brš. Mums išpuola atstovauti kilniesiems idealams rš. ║ ateiti eilei ką daryti: Šiandien tau išpuõlna arklius ganyti Ll. Katram išpul̃na, tas ir teeinie Užv. Šiandien vakarą išpuola man namie sėdėt Lkč. Kada tau išpuola eiti į kariuomenę? Kt. Tas kelias tau išpuola taisyt Ds. Kam rytoj išpúola pieną vežti? Šv. Numirė mama, brolis, daba jau man išpul̃tų Kair. ║ prieiti, būti (tam tikru laiku): Šiuomet Velykos ankstyvos išpúolė Drsk. Per šventes jo vardinės išpuolė rš. ×13. (l. wypadać) būti kuo (apie giminystę): Ir jie kinkė, ir vedė prie šulinio arklius girdyti patys, nudelbę akis, lyg būtų kalti, kad išpuolė giminėmis tokiam plačiam Dirdų kiemui J.Balt. ×14. (l. wypadać) pasitaikyti, pakliūti: Pailsėti kada išpul̃na, tada gerai Krš. Pašalys geresnis išpúolė, gavau mažiau žemės Ub. Kalėdos pernai išpuolė gražios Jnš. Savo šeimoje šnekėjo, kaip kam išpuolė rš. Jau jeigu ma[n] išpul̃s (atsitiks) nelaimė, tai turėsiu no[rs] pinigų Jrb. Jei malkas neši per Kalėdas ir išpul̃s (išeis) po porą, tai ištekėsi (priet.) Krkn. 15. pareiti (nuo ko): Būtų gi teip išpuolę nuo to, ar jie išbus šventi, ar ne A.Baran. ×16. išeiti, išplaukti (išvadai): Iš to apkaltinimo išpultų, kad jis yra didelis veikėjas rš. 17. žr. užpulti 4: Teliukus buvo išpúolę dedervinės Sem. 18. žr. užpulti 5: Lietus išpúolo, i peršalo Dglš. 19. žr. užpulti 6: Išpuolai in manę Kli. Išpulsi an tokio laidoko, tai bus tau! Dv. 20. žr. užpulti 10: Kap išpuls žiema, visi pastrauks Rod. 21. žr. užpulti 16: Išpul̃nančia kalba jis buvo Pj.

◊ iš bū̃do (véido) išpùlti sunykti, sublogti: Jau aš mačiau iš tavę, kad jau kas negerai: visai išpúolęs iš bū̃do Al. Kas tau, kad tu tep iš bū̃do išpúolęs, sergi? Ig. Po palagi kad išpuolus iš būdo, kai mūkelė Krok. Nesveikuoji ar ką, kad teip iš véido išpúolęs? Vlkv. Po ligos labai išpuolęs iš veido Jnš. Ko, sesule, smūtna sėdi, ko, sesule, smūtna liūdi, iš veido išpuolus? LMD(Ukm).

iš galvõs (atminìmo) išpùlti užsimiršti: Tas puodas tai man visai iš galvõs išpúolė Alk. Žodžiai Christaus ... ižg atminimo mūsų neišpuola DP607.

iš savę̃s išpùlti nebegalėti tverti, pakęsti: Man taip negerai, kad aš vos iš savę̃s neišpúolu Mrj.

širdìs (dūšià) išpúolė labai susijaudino: Iš baimės ko širdìs n’išpúola Plv. Pamačius pavaduotoją Povilui širdis išpuolė J.Avyž. Tam lekajui nets dūšià išpúolo, kad ir jį įspėjo BM192.

\ pulti; antpulti; apipulti; atpulti; dapulti; įpulti; išpulti; nupulti; papulti; parpulti; perpulti; piepulti; prapulti; išprapulti; pripulti; supulti; užpulti